Ar būna, kad vertini situaciją, jog ši yra "gera", kita yra "bloga",
tas žmogus yra "geras", kitas žmogus "blogas",
Dažnai savęs klausiame "kodėl dabar?"
atsakymas tau nepatiks, nes visa tai vyksta ne tau, o dėl tavęs, visos situacijos visi žmonės, kurie šiuo metu yra ar buvo tavo, mano ar jūsų gyvenimuose, kažkaip priseideda prie asmenybės augimo.
Klausi kaip???
Nežinau, bet sako reikia išgyventi kiekvieną situaciją ir leisti tiesiog tekėti jausmams, emocijoms įprastai, nieko neblokuoti. Net ir blogas, mums atrodantis jausmas, nėra blogas, tai tik emocija, o emocija yra energija, skatina judėti.
Mes džiaugiamės, kai žmogus gimsta, tada būna laimės ašaros. Mes liūdime, kai žmogus miršta, dažniausiai tai būna liūdesio ašaros, nes tuo metu atodo per mažai laiko su juo dar buvo praleista.. bet atsakymas turbūt kažkur giliau.
Nors vėliau gailimės, kad buvo per mažai nuoširdaus, tikro laiko kartu, per daug žiūrėjimo į telefoną, per daug kitiems "reikalams" skirta laiko, nei buvimas su tuo žmogumi.
Tik išėjus žmogui, pradedam galvoti jog gyvenimas toks trapus, vieną dieną tu juokiesi su juo, šneki, jauti jo artumą, matai šypseną, kita lieka tik prisiminimai praleisti valgant skaniausius pyragus drauge.
Paprasčiausiai reikia gyventi šia ir dabar, išgyventi kiekvieną akimirką, būseną, o gale dienos padėkoti už patirtas emocijas, laiką kartu, nors ir mintyse.
DĖKUI, buvo gera Tave pažinoti
